Didžiausia vertė, kurią patyrėme kurdami Konga Village, buvo vidinė bendruomenė — jos susitikimai, pokalbiai ir visi galimi žmogiškųjų ryšių atspalviai bei atspindžiai.
Tęsiame tikėjimą, kad šalia įsikurianti šeima kuria ir nematomą, bet esminę vertę — kokybiškam bendravimui ir kaimynystei, kuri auga iš natūralaus artumo.
Dėl šios priežasties KINOKA projekto architektūroje numatytas ir bendruomenės namas — erdvė ryšiui, susitikimams ir tvariam amžėjimui.

Mums atrodo, kad tai — menas gyventi tarp žmonių.
Tarsi nematoma tėkmė, tekanti tarp jų.
Ji neturi vieno kranto — ją kuria visi, kurie yra jos dalimi.
Kartais bendruomeniškumas teka lėtai:
per pasisveikinimą ryte, per šypseną veide, per tylų supratimą;
kartais teka intensyviau — per vaikų balsus, per dienos ritmą, per žingsnius.
Kartais pajunti ir stipresnę srovę —
susitikimuose, dalijantis mintimis ar pagalba,
kuri pasiekia tada, kai jos labiausiai reikia.
Bendruomeniškumas gyvena tik tarp žmonių:
kai pasidalini,
kai paklausi ar išklausai,
kai gebi priimti, o kitam pavyksta duoti.


Bendruomeniškumas visada yra daugiskaita.
Ir visada turi dinamikos —
nes kai tėkmėje susitinka skirtingos srovės,
keičiasi ir pats tekėjimas.
BENDRUOMENIŠKUMAS
“Geri santykiai mus saugo:
tiek kūne, tiek prote“
Robert Waldinger, Harvard Study of Adult Development
Stiprūs ryšiai yra vienas svarbiausių sveikatos ir gyvenimo kokybės šaltinių.
Tai pagrindinė ilgalaikės laimės formulė, kurią patvirtina 85 metų trukmės tyrimas.
medžiagiškumas
Šiame projekte medžiagos kalba savo tikrumu.
Medis, betonas ir akmuo kuria ramų, ilgalaikį pagrindą,
o jų paviršiai atspindi gamtos ritmus.
Natūralūs tonai ir faktūros tampa jungtimi
tarp namo ir miško aplink jį.
SERGĖTOJAS
Tai žmogus kuri sergi Kinoka projekto ramybę, šilumą ir svetingumą.
Jis – tylus kasdienybės laidininkas, užtikrinantis švarą, tvarką ir jaukumą – be žodžių.
Jis pažįsta kiekvieną gyventoją: pasitinka su šypsena, išlydi su laukimu.
Jo buvimas – lyg švelni ugnis, kuri niekada neišblėsta.
Jis – dzūkas. Darbštus. Ramus. Konfidencialus.
Rudenį jis surenka krentančius lapus, leisdamas gamtai keistis tyliai.
Žiemą – jo rankose švarūs takai ir jaukūs žingsniai.
Vasarą – jis prižiūri žaliąją augmeniją, palydi vaikus į žvejybą, dalijasi ramybe.



